trokšti

trókšti, -ta, tróško KBII149, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q18, CI56, H, R, R107, MŽ, MŽ140, Sut, N, M, L 1. intr. labai norėti gerti, kankintis negaunant gerti: Be reikalo teip ilgai tróškai, reikė visa ką metus eit ir atsigert Krs. Broliukas, pavalgęs vienos druskos, pradėjo labai trókšti BM226(Srd). Teip troško, tartum viedrą išgertų vandenio, kad būtų kur sugriebti BsPII155. Tada jei neprietelis tavo alksta, papenėk jį, jei trokšta – pagirdyk jį VlnE27. Eš buvau trokštąs, o jūs mane este pagirdę VlnE132. Manęs išalkusio nepenėjote, trókštančio negirdėte DP526. Troškau, o davėt mi gert Ch¹Mt25,35. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria SkvJn7,37. Ir pasidarė Ponas iš pirmo po jo akimis kaip alkanas ir trokštančiu MP109. A trókšti, žalty, be tos smarvės! Krš. | Trókšta anie, slabnė[ja] – tiek nora [girtuokliai gerti] End. ^ Tiek pasigausi kitiems pavydėjęs, tiek trokšdams sapne atsigėręs S.Dauk. Bepigu netrokšti pri upės būnant LTR(Vdk). | refl.: Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis, vanduo trokštąsis, duona alkstantyji DP399. Tenai daugiaus nei išalksimės, nei trokšimės brš. 2. intr. R340, MŽ455 dusti, trūkstant oro: Jau paeina galą i trókšta Jrb. Aš tei trókštu, tei[p] trókštu, vos į kalną užlipu [p]Skr. Trókštu, kojos tujau smilksta Stl. Biškiuką kalniau i nepaeinu, kosulys užpulna, trókštu Krž. O tas valandums (tarpais) trókšta Erž. Ans, matyti, be sveikatos, ans trókšta Žeml. Po cielą aktarą pievos nupjauti par dieną buvo jėgos, o dabar jau trókšti eidamas Tl. Ponas kryžiauspi primuštas, visas kraujais sukruvintas troško iš didžio troškumo PK164. Trokšta vaikas, drabstos, bene mirs Šrs. Naktį trókštu, lipa į gerklę tie kirminai Kv. Kiek aš čia ilgai bebūsiu, trókštu, negaliu bepasivalkioti Ms. Žuvis trokšta be vandenio CII1120. Kad storas ledas, kad daug sniego ant ledu, kad daug dumblo ežere, kad sniegas sudrėksta, žuvis, atgajaus neturėdama, ima trokšti Bržr. Perstojo bėgti gilios upelės, pradėjo trókšti visos žuvelės BM409. Troško žuvelės be [v]andinelio kaip aš be matušelės D47. Trókštu nū dūmų Kv. Trókšta žmonės dūmuose be kamino Š. | prk.: Prisimenu tuos miestus, kurie trokšta nuo dūmų rš. ║ Šts, Šv prk. vargti, kamuotis: Dvarponiai ir bajorai tebetrokšta pelėsiuose – jiems nauja šviesa tebeduria akis TS1901,11-12. 3. intr. turėti dusulį: Tas arklys yr tróškęs Slnt. Buvo troškęs arklys, bet gavau dar šimtą litų Dr. 4. intr. virti, kaisti be ugnies, šusti: Krosnangėj troško uždengti gružuliai Žem. Šalia didelio varinio katilo, kuriame troško ožio kulšis, stovėjo mergina rš. ║ trūnyti: Elksniai [nupjauti] juo po žieve trókšta Erž. 5. intr. SD¹139, SD24,289, DrskŽ labai norėti, geisti: Trokšte tróškau su juomi būti, važiuoti J. Žmogus teisybės trókšti! Dkš. Teip galva trókšta poilsio Skp. Jie tróško tik turto Vrn. Aš teip tróškau mokslo Grd. Kaip aš tróškau, ka nors kiek vaikus pamokyt Bsg. Tekėt mergelės trókšta Pv. Ko jis čia da trókšta, kad teip ilgai neišsisuka (neišvažiuoja)? Slm. Girtūkliai juo gera, juo trokšta M.Valanč. Kad labai kietai ką nori, tai trókšta Plšk. Vyrai daba trókšta daugiau gėrt kai valgyt Jd. Tie ponai tróško savo lašinius į jūrą išmirkyti (pašiepia vasarotojus) Klp. Aš savo gyvybę išsaugojau i tavo gyvybės netrókštu Žd. Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu, jis, kaip audra, nujaus mano sielos skausmus Mair. Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta, o jų čia nėra V.Krėv. Jis troško atmainos, jis geidė pavasaringo vėjo M.Katil. Aš netrokštu padėkos, nes ji man po žeme nebereikalinga rš. Tu netrókšk, sūneli, sugrąžint senobės, ba senobėj maža laimė, ė didžios nedalios BM451. Kas iš manęs valgys, tas alks manęs, ir kas manęs gers, tas trokš manęs VlnE167. Visi, kurie trokštat gerti, ateikiat vandinop BPI192. Troško daugesni nuog jo girdėti ir iš švento rašto apie Kristų išmokti BPII27. Palaiminti, kurie alksta ir trókšta teisybės DP532. Žodžio tavo visad trokšta PK97. Dūšia mano trokšt tavęs kaip sausoji žemė Mž479. Idant mes trokštumbim daiktų dangaus MP162. Trokštinas Sut. Dažnai to trokštame, kas mumus yra žalosp, o neg naudosp DP81. Ažu jį kraują praliet ir numirt geidė ir troško SPI37. Kraujo trokštąs, smarkus Q97. Netrókški moteres jo DK75. ^ Kas trókšta, tas ir gauna Pvn. Tròkšta kaip gervė giedros Sch108; S.Dauk. Trokšta kaip žuvis vandens Plt. | refl.: Norėjosi eiti į platesnį svietą, troškosi pats nežinojo ko TS1902,6b. Aš gi garbės sau nesitrókštu LTI418 (A.Baran). Eikš laukan, eikš laukan, tu šunie, kraujo troškąsis, tu velnio vaike! B669. 6. intr., tr. Jnšk, Lnkv, Rd karštai, dūstant kalbėti, pasakoti: Tiek jy sako, tiek jy trókšta! Mžš. Bet boba tróško tróško, visko pripaistėjo Slm. Tróško tróško man prilėkęs Pc. Ką gi čia trókšti, žinau gerai, kaip te buvo Upt. Tada žmogus priėjo arčiau ir neklausiamas ėmė trokšti savo vargus J.Avyž. Susisės, būdavo, abudu gale stalo ir šneka – trokšta vienas antram pusbalsiai Vaižg. 7. intr. Q18, CI56 dejuoti.

◊ širdìs (šìrdį) trókšta

1. silpna, negera darosi: Norėtum dirbt, širdìs trókšta – nėr sveikatos LKT127(Erž). Trokšta mano širdelė nuog karščiosios ugnelės LTR. Širdis mano trokšta tau pasiduodama DK176. Oi man, Dieve, galvą sopa, Dievulėliau, širdį trokšta NS1015.

2. sakoma ko labai norint, geidžiant: Nors kažin kaip tėvelių širdys trokštų bent šiokį tokį mokslą jiems suteikti, bet, nelaimė, nėra ištekliaus, nėra atliekamo skatiko Žem. Privalgė, prigėrė, kiek širdis troško J.Balč. Valgyk, ko širdìs trókšta, gerk, ko širdis geidžia (ps.) Btg.

\ trokšti; aptrokšti; įtrokšti; ištrokšti; nutrokšti; patrokšti; pertrokšti; pietrokšti; pritrokšti; sutrokšti; užtrokšti